- ugdymas
- ugdymas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis. Ugdymas – bendriausia pedagogikos kategorija, apimanti auginimą, švietimą, mokymą, lavinimą, auklėjimą, formavimą. Šias ugdymo sąvokas sieja komplementarus ryšys – jos viena kitą papildo ir sukuria naujas sąvokas, skiriamas auklėjamasis mokymas, lavinamasis mokymas ir lavinamasis auklėjimas. Minėtas sąvokas taip pat sieja funkcinis ryšys: 1) švietimas realizuojamas mokymu; 2) mokymo paskirtis – ne tik išmokyti, bet ir lavinti, auklėti; 3) auklėjimo paskirtis – ne tik perteikti ugdytiniams kultūros vertybes, bet pagal jas formuoti ir jų elgesį, asmenybę. Ugdymo funkcijas galima pavaizduoti taip: auginimas → švietimas → mokymas → lavinimas → auklėjimas → formavimas. Ugdymo procesas vyksta konkrečioje istorinėje-kultūrinėje situacijoje, kolektyve arba mokytojui ir mokiniui individualiai bendraujant, dirbant su skirtingomis asmenybėmis, naudojant ugdymo turinį, metodus ir metodologinius būdus, šį procesą koreguojant, kryptingai valdant ir tobulinant. Ugdymas vyksta derinant veiklą, bendravimą, bendradarbiavimą, santykius ir sąveiką. Tai labai sudėtingas, daugiaaspektis procesas, jame vyrauja bendravimas – išorinė ir vidinė sąveika keičiantis informacija, patirtimi. Todėl galima skirti dvi ugdymo puses: išorinę (pedagoginiai ugdymo veiksmai) ir vidinę (ugdymosi vyksmai). Ugdymo terminą į lietuvių pedagogikos terminiją įvedė S. Šalkauskis. atitikmenys: angl. education in broad sense vok. Erziehung im breiten Sinne rus. воспитание в широком смысле
Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.